Apie karjierą

Pats terminas „karjeros planavimas“ atsirado visai neseniai ir yra susietas su nauja karjeros samprata. Žodis karjera anksčiau reiškė kopimą tarnybiniais laiptais vienoje organizacijoje, o dabar personalo specialistai karjera vadina bet kurį sąmoningą individualų žmogaus elgesį, susietą su darbine veikla. Vienintelę karjeros plėtojimo strategiją pakeitė individualus karjeros planavimas.

Karjera (pranc. carriere – veikimo dirva, sritis):

1. Greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje, visuomeninėje, mokslinėje veikloje; pasisekimas gyvenime;

2.   Veiklos rūšis, pvz., artisto.

Karjera – tai ne tik kilimas tarnyboje, nes žmogus ne visą gyvenimą praleidžia darbe. Žmogaus veikla, nesusijusi tiesiogiai su jo darbu, turi didelį poveikį jo karjerai ir yra jo karjeros valdymo proceso dalis. Darbuotojas svarsto apie savo darbinę ateitį, galimos saviraiškos būdus. Visa jo veikla orientuota į kilimą pareigose, naujų įgūdžių įgijimą, galimą apdovanojimą. Tai pasirinktas kelias, kuriuo sekant tikimasi gauti daugiau įgaliojimų, aukštesnio statuso, valdžios ar materialinės naudos. Tai individualus savo pozicijos supratimas ir elgsena, glaudžiai susijusi su darbine patirtimi ir veikla viso žmogaus gyvenimo metu. Tai stimulas, verčiantis žmogų siekti geresnių darbo rezultatų, jo našumo, tobulėjimo.

Karjera būna dviejų tipų: profesinė karjera ir karjera, daroma konkrečioje organizacijoje. Profesinė karjera (pvz., mokslinė, sportinė ir kt.) – tai profesinis tobulinimasis ir patirties kaupimas, nebūtinai vienos organizacijos viduje. Vakarų universitetai, skirtingai nei mūsiškiai, beveik niekada nesuteikia savo auklėtiniams dėstytojų vietų. Prieš tapdami dėstytojais, universitetų auklėtiniai turi įgyti patirties dirbdami kitose darbovietėse. Vakaruose itin retai sutiksi sėkmingai dirbantį mokslininką, kuris per visą savo gyvenimą būtų nepakeitęs nei vienos darbovietės. Sutartys su dėstytojais paprastai pasirašomos tik 3 – 5 metams. Pasibaigus sutarties terminui, dėstytojai keičia darbo vietą, miestą, o kartais ir šalį. Tai laikoma natūraliu dalyku.   Privačios dainavimo pamokos

Karjera vienoje organizacijoje – tai arba kopimas tarnybos laiptais, arba laipsniškas vienos pareigybės išplėtimas ir vis sudėtingesnių uždavinių sprendimas. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelis didelių vakarietiškų kompanijų pradėjo rūpintis darbuotojų karjeros planavimu: nuo darbuotojo priėmimo į organizaciją momento iki numatomo atleidimo planuojamas ir horizontalus, ir vertikalus jo kilimas karjeros laiptais (neperžengiant pareigybės arba darbo vietos ribų). Darbuotojas iš anksto informuojamas apie savo perspektyvas ir apie tai, kokių rodiklių jis privalės pasiekti, kad galėtų tikėtis būti paaukštintas.

Karjera vienoje organizacijoje, kaip pavyzdys gali būti karininko karjera kariuomenėje. Ši karjera gali būti realizuojama, keturiose pagrindinėse kryptyse:

• vertikaliojoje – būtent su šia kryptimi siejama pati karjeros sąvoka, nes šiuo atveju ji labiausiai pastebima. Su vertikaliu karjeros augimu suprantamas augimas struktūrinėje organizacijos hierarchijoje;
• horizontaliojoje – turima omenyje arba persikėlimas į kitą funkcinės veiklos sritį, arba užėmimas tarnybinių pareigų,  kurios nėra formaliai įtvirtintos  organizacijos  struktūroje.  Kaip pavyzdį galima nurodyti karininko paskyrimą laikinai planuoti ir organizuoti   kokį nors renginį ar programą;
• tikslinėje – ši sąvoka suprantama kaip judėjimas link organizacijos vadovybės šerdies. Darbuotojas kviečiamas į oficialius ir neoficialius vadovybės susitikimus, jam leidžiama disponuoti anksčiau jam neprieinama informacija, teikiami ypatingi vadovybės paskyrimai;
• pakopinėje (mišrioje) – ši kryptis apima tiek horizontaliosios, tiek vertikaliosios karjeros elementus.

Taip pat karjera vienoje organizacijoje kitaip dar gali būti vadinama dalykine karjera, nes dalykinė karjera apibrėžia konkrečius individo tikslus organizacijoje. Su šia karjeros forma aiškiausiai suprantamas kilimas organizacijos hierarchinėje pareigų sistemoje. Darbuotojo dalykinė karjera organizacijoje – suprantama, kaip darbuotojo noras realizuoti savo profesinį potencialą ir kompanijos noras pakelti šį darbuotoją į aukštesnes pareigas. Šie abu norai turi būti vienodo lygio, nes jei darbuotojo norai ir ambicijos bus aukštesni už jo sugebėjimus ir organizacijos siūlomas karjeros perspektyvas, tai organizacija gali atsisakyti kelti būtent šį asmenį ar paprasčiausiai net atsisakyti jo paslaugų. Ir atvirkščiai, jei organizacijos norai bei pageidavimai bus nepalankūs ir nemotyvuojantys profesionalaus darbuotojo, jis gali palikti organizaciją ir pradėti dirbti pas konkurentus, kurie suteiks jam galimybę tobulėti ir tuo pačiu kilti karjeros laiptais.