Skurdo lygis ir gylis

Skurdo rizikos lygis – tai gyventojų, esančių žemiau skurdo rizikos ribos, dalis. Jų pajamos yra mažesnės negu tam tikru metodu apskaičiuota skurdo rizikos.

Skurdo rizikos gylis parodo, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos yra mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis žemiau skurdo rizikos ribos 2005 m. buvo 20,5 procento šalies gyventojų. Mieste skurdo rizikos lygis 2005 m. buvo 13,5 procento, kaime – 34,6 procento. Dideliam skurdo rizikos lygiui kaime turėjo įtakos tai, kad į pajamas nebuvo įskaičiuotos iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos natūra, kurios buvo gana svarbios nemažai daliai žemdirbių ir kitų kaimo namų ūkių. Skurdo rizikos riba buvo 355 litų per mėn. vienišam asmeniui ir 746 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus.

Pagal namų ūkio sudėtį dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (47,9 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su 3 ar daugiau vaikų (45,0 proc.).

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 10 procentų, bedarbių – net 62,8 procento, senatvės pensininkų – 17,5 procento. Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.

Namų ūkiuose be vaikų žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 17,6 procento asmenų, iš jų namų ūkiuose, kuriuose nei vienas darbingo amžiaus asmuo nedirbo, – 40,2 procento ir tik 5,1 procento asmenų – namų ūkiuose, kuriuose visi darbingo amžiaus asmenys dirbo visus metus.

Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui. Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po socialinių išmokų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėja iki 26,1 procento, o atėmus ir senatvės bei našlių pensijas – net iki 42,1 procento. Senatvės ir našlių pensijos didžiausios įtakos turi vyresnių kaip 65 m. amžiaus asmenų, kitos socialinės išmokos – vaikų skurdo rizikos lygiui.

Skurdo priežastys

Šiandien nedarbas yra pagrindinė skurdo priežastis Lietuvoje. Nedarbo, ilgalaikio nedarbo bei jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje apie 2 kartus viršija Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį. Dėl nedarbo žmonės negali pakankamai užsidirbti, todėl sukuriamos nuolatinio skurdo situacijos, nors tai stabilizuoja darbo užmokesčio didėjimą, aktyviausi visuomenės nariai skatinami ieškotis darbo užsienyje, kas savo ruožtu mažina einamąjį socialinio draudimo finansavimą bei didina švietimo reikmes, atsirandančias dėl protų nutekėjimo.

Dominuoja ne aktyvios, bet pasyvios skurdo įveikimo priemonės. Pasyviomis priemonėmis siekiama švelninti skurdo pasekmes, o ne šalinti jo priežastis, todėl kartais tai sukelia ir priešingą efektą – t.y., didėja žmonių, linkusių gyventi iš pašalpų, pensijų ar kitokių išmokų, dalis, kadangi jie negali arba nenori susirasti darbo. Kai kurios priemonės tiesiog stumte išstumia žmones iš legalios arba apskritai bet kokios ekonominės veiklos, taip vėl didindamos pasyvių priemonių poreikį.

Dalis skurdo mažinimo priemonių yra sunkiai prieinamos, be to, dėl paties skurdo galimybė pasinaudoti ekonominiais ištekliais tampa ribota, ir taip skatinamas bepasikartojantis, tėvų vaikams perduodamas skurdas. Nors neturima pakankamai statistinių duomenų, tačiau akivaizdu, kad nepasiturinčių šeimų vaikai dažnai per anksti palieka mokyklas, neįgyja profesijos ir negali būti įtraukti į profesinio darbo rinkos mokymo programas.

Gatvės vaikai, valkatos, benamiai, buvę kaliniai, prostitutės, narkomanai, alkoholikai, romai ir t.t. nėra aktyviai įtraukiami į užimtumo bei prevencijos programas ir jų skaičius, bent jau vizualiai, didėja.  Stokojama konstruktyvaus dialogo su šių ir kitų skurstančių žmonių interesus atstovaujančiomis labdaros, paramos ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Sprendimai dažnai priimami kabinetuose ir už jų sienų ribų niekas neišeina.